OBELIS

Ji - sena

Gyslotos girgzda sakos,

Bega vejas nuo liemens trapaus,

Bet pavasariais visai galvos netekus

Saules spinduli ji prie saves priglaus...

Pabuciavimas - tik vienas baltas ziedas.

Obelis buciuos, buciuos, buciuos.

Tik tegul sakos pauksciukai gieda,

Ne nuogu, tusciu saku peciuos...

Rudeniop gi svorio neatlaike

Sakos luz

Ir obeli tuo teis.

Ji stoves pavasari prakeikus

Kol i zeme kitas neateis...

Tiesa sakant nezinau kas ji parase, as ji radau labai senai budama paaugle kazkokiame mamos sasiuvinyje.Man jis labai patiko, patinka iki dabar...

As manau, kad tai turetu buti zinomo poeto eilerastis